cacalvikas

cacalvìkas (< tetelvikas?) sm. (2) tilvikas: Jis užėjo cacalvìką ant kiaušinių gūžtoj Kb. ║ malon. bernelio, brolelio epitetas: Tie broliukai cacalvikai, jauni jaunikaičiai insirėdę, insipuošę visi kap ponaičiai LTR(Drsk).